Tai senas gatvinis kaimas, minimas nuo XV a., valstybės saugoma kultūros vertybė. Bažnytkaimis yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, įdomus ir sakralinės architektūros vertybėmis.
Čia yra du svarbiausi kultūriniai religiniai objektai – Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas – Šv. Stanislovo bažnyčia, varpinė ir koplyčia – bei 14 Kryžiaus kelio koplyčių. Pasakojama, kad vienas piemuo medžio viršuje pamatęs švč. Mergelės Marijos paveikslą. Kunigai jį nukėlė ir išvežė į Platelių bažnyčią, tačiau paveikslas dingo ir atsirado toje pačioje vietoje medyje, tad, pasak legendos, ten nuspręsta pastatyti naują bažnyčią, kurioje paveikslas kabėtų.
Pirmasis komplekso pastatas iškilo ne vėliau kaip XVIII a., nors tiksli data žinoma nėra. Tai buvo medinė Šv. Jono Nepomuko koplyčia. Ilgainiui į ją nebetilpo visi kaimo tikintieji, tad 1746 m. pastatyta didesnė bažnyčia, jai suteiktas Šv. Stanislovo titulas. Bažnyčia yra liaudies architektūros bruožų, medinė, kryžminių formų. Pagrindinis jos altorius, kurių iš viso yra 4, priskiriamas baroko stiliui.
Šventoriuje yra senosios Platelių parapijos kapinės, kuriose palaidota nemažai žymių žmonių: tautodailininkas S. Riauba, istorikas muziejininkas J. Mickevičius ir kt. Tai vienos seniausių kapinių Lietuvoje.
Nuo 1760 m. veikiančios Beržoro kalvarijos yra vienintelis Lietuvoje XVIII a. įsteigtas Kryžiaus kelio architektūrinis ansamblis. Beržoro kryžiaus kelius įsteigė Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius. Keturiolikoje koplyčių išdėstyta keturiolika įprastinių Kryžiaus kelio stočių. XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje Kristaus kančios kelio koplyčios Beržore buvo nugriautos, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę – atstatytos.
Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčios vidaus 360° panoramines nuotraukas galite pamatyti ČIA.
