Čia galima pamatyti didžiausią ir įspūdingiausią ozą Žemaitijoje, sužinoti, kas tai yra ir kaip jis susiformavo, pasivaikščioti ir iš apžvalgos aikštelės stebėti šių vietovių kraštovaizdį su širdelės formos sala dirbtiniuose tvenkiniuose.
Ozas – ilga siaura kalva, sudaryta daugiausia iš smėlio ir žvyro. Šis kalvagūbris susidarė iš nuogulų, kurios klostėsi ledyno viduje, vandens tirpsmo tėkmių vagose prieš 12–13 tūkstančių metų. Puslankio formos sudėtingas pylimas – kalvagūbris nuo Varduvos upės Žemaičių Kalvarijos miestelyje tęsiasi į šiaurės vakarus net 3,5 km. Gardų ozo aukštis nuo papėdžių iki aukščiausių gūbrio keterų vietomis siekia 10–15 metrų. Sovietiniais laikais šioje vietoje buvo žvyro karjeras, vėliau – nelegalus šiukšlynas. Keiminis kraštovaizdis. Vyrauja atvirų erdvių kraštovaizdis su keiminėmis, panašiomis į duonos kepaliukus, kalvomis. Tai kalvotosios Žemaitijos šiaurės vakarinė dalis. Ledyno ir poledynmečio sudėtingi procesai suformavo banguotą, vaizdingą, mozaikišką reljefą.
.jpg){kind=link}