Platelių dvaras iki XVIII a. pabaigos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosavybė. Vėliau, iki 1940 m., priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė (Choiseul-Gouffier) giminei. Šuazeliams Platelius padovanojo Rusijos caras Pavelas I. XIX a. čia gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė – pirmoji moteris rašytoja, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Valdant Šuazeliams, Platelių dvaras buvo svarbus Žemaitijos kultūros, politikos ir ūkio centras.
Šuazelių namuose saugota daug meno vertybių, knygų. 1940 m., nacionalizavus dvarą, jo vertybes, kaip ir daugelio kitų nacionalizuotų Žemaitijos dvarų vertybių, priglaudė Žemaičių „Alkos“ muziejus. Kiek konkrečiai šiame muziejuje dabar yra meno vertybių dar ir šiandien sunku pasakyti. Viena aišku, kad Platelių dvaro turtai čia sudaro didelę visų tais metais į muziejų atvežtų vertybių dalį, nes išlikę dokumentai rodo, kad 1940 m. čia iš Platelių pateko net keli sunkvežimiai paveikslų, skulptūrų, muzikos instrumentų, beveik visas Šuazelių šeimos archyvas.
Architektūrinę ir kraštotvarkinę vertę turinti XIX– XX a. pr. Platelių dvaro sodyba su išlikusiais jauja, oficina, arklide, svirnu, rūsiu ir parku yra valstybės saugoma kultūros vertybė. Išlikusių pastatų architektūrai būdinga XIX a. II pusės liaudies architektūros tradicijos (kluonas, kumetynas, oficina), neogotikinių formų interpretacija (svirnas), istorizmo laikotarpio ,,plytų stilius” (arklidė). Išlikę pastatai pritaikyti šių dienų reikmėms: Platelių dvaro svirne veikia istorinė-etnografinė, gamtos ekspozicijos, parodų salėje organizuojamos parodos. Buvusiose dvaro arklidėse įkurtas Užgavėnių muziejus. Buvusiame rūsyje atidarytas amatų centras, kluone - kultūros namai. Mediniai dvaro rūmai sudegė Antrojo pasaulinio karo metais (1943 m.).
Platelių dvaro parkas įkurtas XIX a. šiek tiek į rytus žemėjančioje 6,2 ha teritorijoje. Nors parkas ir nedidelis, bet savo reljefu ir augmenija atspindi Platelių apylinkių kalvotą ir turtingą želdynais kraštovaizdį. Parkas mišrus, jame dominuoja peizažinio parko elementai. Alėjos, takai vingiuoti, pievelės netaisyklingos. Parko teritorijoje – du nedideli tvenkiniai. Parke vyrauja vietinės medžių rūšys: uosiai, klevai, liepos, skroblai, šermukšniai. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, Platelių liepa bei Platelių vinkšna. Greta uosio yra sudegusių medinių dvaro centrinių rūmų pamatų likučiai.
Platelių parkas – didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Čia yra užregistruotos 7 šikšnosparnių rūšys, iš kurių dauguma įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Parke galima pamatyti ir daugiau saugomų augalų: raudonvidurę žiauberuotę, plačialapę plikūnę, žalsvažiedę blandį ir kt. Taip parke yra įsikūrę saugomi gyvūnai: skiauterėtieji tritonai, juodasis apolonas, pilkoji meleta ir kt.
2008 m. Europos Komisijos vykdytame projekte „Europos turizmo traukos vietovė“ (European Destinations of Excellence – EDEN) Plateliams suteiktas „Patraukliausios Lietuvos turizmo vietovės, puoselėjančios nematerialųjį paveldą“ vardas.
