Plungės „Jūros“ pakrantėje, šalia gimnazijos yra pastatytas Lurdas. Už Plungės Lurdą turime būti dėkingi paskutinio Plungės valdytojo M.Oginskio žmonai Marijai Skuževskai-Oginskienei. 1903 m. ji iš Krokuvos į Plungę pasikvietė Jėzaus Širdies seserų kongregacijos vienuolę Sofiją Zakževską, kuri vadovavo mergaičių prieglaudai. Plungėje ne kartą lankėsi ir šios kongregacijos vadovė iš Prancūzijos Mari de Grand. Ji parapijos klebonui pasakė norinti Plungėje pastatydinti Lurdo grotą. Su kun. V. Jarulaičiu buvo parinkta tam tinkama vieta prie Babrungo. Už M. Oginskienės dovanotus 5000 rublių kun. V. Jarulaitis prie Babrungo nupirko maždaug 2 ha sklypą. 1905 m. S. Zakževska iš Paryžiaus atvežė kongregacijos vyresniosios Plungės Lurdui dovanotą Švč. Mergelės Marijos statulą. Ta statula 1905 m. spalio 30 dieną buvo pastatyta ant akmens po atviru dangumi. 1906 metais upės skardyje imta mūryti uola. Pritrūkus pinigų, palikta aukų dėžutė. Iš aukų baigta įrengti uola ir ten padėta Švč. Mergelės Marijos statula. Lurdas pašventintas 1906 metais.
1909–1910 m. kun. V. Jarulaitis virš Lurdo pastatė medinę gotikinę koplyčią, o M. de Grand jai padovanojo balto marmuro altorių.
1928 m. gegužę vyskupas Justinas Staugaitis Plungės Lurdą perdavė vienuoliams kapucinams. Lietuvoje kapucinų vienuolyno iki XX amžiaus nebuvo, čia veikė tik pavieniai vienuoliai. Sovietmečiu Plungės Lurdas buvo sunaikintas, Švč. M. Marijos statula ištepliota ir įmesta į Babrungą. Ją radę, žmonės atnešė į Plungės bažnyčią.
Atstatytas Plungės Lurdas su Švč. M. Marijos skulptūros kopija 1990 m. spalio 20 dieną buvo iškilmingai pašventintas. Senoji Lurdo skulptūra taip ir liko Plungės bažnyčioje. Per devyniolika nepriklausomybės metų Lurdas taip ir nesusigrąžino iki Antrojo pasaulinio karo turėtos išskirtinės sakralinės vietos auros – gyvybingos, sutraukiančios daugybę piligrimų. Į 1936-1939 m. Plungės Lurde vykusius Ligonių kongresus suplaukdavo minios.
Plungės Lurdo 360° panoraminę nuotrauką galite pamatytiČIA.