I tūkstantmečio II p. - II tūkstantmečio pr. Šarnelės piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, prie buvusios plačios pelkės. Iš pietų, rytų ir vakarų piliakalnį supa šlapios pievos. Šlaitai į jas statūs, apie 13 m aukščio, viršuje - šiaurės pietų kryptimi 50 m ir apie 34 m. pločio aikštelė, jos šiauriniame gale supiltas 30 m ilgio, 4,5 m aukščio pylimas. Išorinis 11 m aukščio pylimo šlaitas leidžiasi į 12 m pločio dugne griovį, kuris skiria piliakalnį nuo gretimos aukštumos. Gyvenvietė yra į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, už griovio.
J.Mickevičius apie piliakalnį užrašė įvairių padavimų ir pasakojimų. Pasakojama, kad iš rytų pusės kalne buvusi 0,5 m. skersmens skylė (ola). Kai seniau ten ganydavo kiaules, jos įlįsdavo į tą olą ir po kelių dienų išlįsdavo. Kartais ant knyslių vielos išsinešdavo sudūlijusių drabužių liekanų. Iš tos skylės eidavo puvėsių tvaikas. Šuns ar katės niekaip negalėdavo į tą olą įstumti, o žmonės bijojo lįsti. Bernai sakydavo tik tada lįsią, jei reikėsią į karą eiti, bet iki karo skylė sumažėjusi.
Ant piliakalnio viršaus yra duobė. Žmonės pasakoja, kad ten buvęs šulinys - įėjimas į požemius. Į tą skylę įleisdavę ant pavadžio pririštą akmenį. Jis ilgai skambėdavęs, lyg į akmenį, lyg į cementą atsimušdamas.
