Parodos pristatymas - 2025 m. vasario 13 d. 14 val. Žemaičių dailės muziejuje (Parko g. 3A, Plungė).
Parodos pristatymo renginyje vyks trumpa paskaita: „Skaičiai ir užmirštos istorijos. Ką žinome apie represuotus 1920–1940 m. Lietuvos Respublikos Seimo narius?“. Paskaitą skaitys dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė.
Muzikinį sveikinimą dovanos - Plungės M. Oginskio meno mokyklos mokiniai.
Paroda „Lietuvos nepriklausomybės netenkant: Represuoti 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos Seimo nariai“ kviečia prisiminti sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį ir okupacijų padarinius. Šis pasakojimas atskleidžia, kokios represijos ištiko parlamentarus, prisidėjusius prie valstybės kūrimo, ir kokių likimų jie sulaukė.
Paroda remiasi teisininko Zigmo Toliušio (1889–1971) – Lietuvos Respublikos I, II ir III Seimo nario – prisiminimais publikuotais knygoje „Mano kalėjimai“, kuri gyvai ir jautriai perteikia okupacijų siaubą bei žmogaus dvasios stiprybę. Parodos pavadinimą pasufleravo diplomato ir buvusio Lietuvos Respublikos III Seimo nario, po Antrojo pasaulinio karo atsidūrusio egzilyje – Edvardo Turausko (1896–1966) prisiminimų knyga.
Okupaciją patyrė visi Lietuvos žmonės, taip pat ir 1920–1940 m. Seimo nariai. Tarp jų buvo įvairių profesijų atstovų: teisininkų, dvasininkų, ūkininkų, mokytojų, gydytojų, dėstytojų, diplomatų, verslininkų, rašytojų, žurnalistų... Jie aktyviai prisidėjo prie valstybės kūrimo ir stiprinimo, tačiau vėliau turėjo stebėti jos okupaciją ir aneksiją.
Seimo narių likimai susiklostė skirtingai. Po 1940 metais Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos dauguma buvusių Seimo narių liko Lietuvoje. Kai kurie iš jų buvo suimti, kalinami, kankinami, o dalis sušaudyti jau pirmaisiais okupacijos metais. Deja, atsirado ir tokių, kurie bendradarbiavo su okupaciniais režimais.
1941–1944 m. nacių okupacijos metu ypač nukentėjo žydų tautybės Seimo nariai – daugelis jų žuvo per Holokaustą, dalis lietuvių parlamentarų pateko į koncentracijos stovyklas Vokietijoje. Tarp buvusių Seimo narių buvo ir žydų gelbėtojų, kurių pasiaukojimą ir drąsą įvertino jau nepriklausoma Kovo 11-osios Lietuva.
Dauguma buvusių Lietuvos parlamentarų, kurie pasitraukė į Vakarus, iš Lietuvos išvyko 1944 metais, kai artėjo Raudonoji armija. Jie patys arba jų artimieji buvo patyrę suėmimų, kalinimų ir kankinimų siaubą. Antroji sovietų okupacija atnešė dar daugiau tremčių – į Sibirą keliavo ilgi traukinių ešelonai.
Kai kurie buvę Seimo nariai prisidėjo prie ginkluoto ir taikaus pasipriešinimo. Tie, kurie atsidūrė Vakaruose, jungėsi į lietuvių organizacijas arba patys jas kūrė. Jie aktyviai liudijo apie sovietų okupacijos žiaurumus ir stengėsi, kad pasaulis nepamirštų Lietuvos vardo. Tiek likusieji okupuotoje Lietuvoje, tiek emigracijoje gyvenantys Seimo nariai išlaikė viltį atkurti nepriklausomą Lietuvos Respubliką, grįstą demokratine 1922 m. Konstitucija.
Parodos lankytojai išvys 27 stendus, papildytus unikaliomis archyvų fotografijomis ir dokumentais. Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, JAV Kongreso bibliotekoje (Library of Congress), Jungtinių Valstijų Holokausto memorialiniame muziejuje (United States Holocaust memorial museum).
Ši paroda ne tik įprasmina tragišką Lietuvos istoriją, bet ir primena buvusių parlamentarų indėlį į Lietuvos laisvės bylą.
Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Parodos koncepcijos autorė ir tekstų autorė – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, dizaineris – Tomas Rastenis, tekstų redaktorė – Dainora Mozerė.
Dalintis nuoroda el. paštu