Nuo 1567 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Plungės miestas Magdeburgo teises įgavo 1792 m. XIX a. Plungę valdė grafai Zubovai, iš kurių Plungės dvarą įsigijo kunigaikščiai Oginskiai. Jie dvare įkūrė vieną pirmųjų muzikos mokyklų Lietuvoje, parką.
Prestižinis Plungės bulvaras, vedantis link dvaro parko, Mykolo Oginskio užsakymu suprojektuotas ir liepomis apsodintas XIX a. pabaigoje. Iš pradžių jis taip ir vadintas – Bulvaro gatve, o Laisvės alėja tapo paskelbus Nepriklausomybę.
Pirmosios Lietuvos Respublikos metais ši gatvė buvo viena iš pagrindinių, joje buvo įsikūrusios valdžios įstaigos: Plungės miesto savivaldybė, gimnazija, policijos nuovada, gaisrinė, šaulių būstinė, „Šaulių klubo“ restoranas, kino teatras, miškų urėdija, vaistinė. Po Antrojo pasaulinio karo alėja pavadinta Žemaitės. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, sugrąžintas Laisvės alėjos pavadinimas.
Adresu Laisvės alėjos 8 ir šiandien stovinčiame, dar iki Pirmojo pasaulinio karo statytame name, 1919 – ~1930 metais buvo įsikūrusi Plungės miesto savivaldybė, jame kurį laiką veikė ir policijos nuovada. Būtent šiame name dirbo ir pirmasis Plungės burmistras, miestui vadovavęs 1918–1930 m. – Boruchas Dovydas Golgvaseris. Jis 1928 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. 1937 m. Goldvaseris su šeima emigravo į Pietų Afriką. Jis mirė 1956 m.
Atsiliepimai