Paskelbus Nepriklausomybę, jau 1919 m. liepos 6 d. buvo paleistas pirmasis traukinys iš Kaišiadorių į Radviliškį. Atsikūrusi Lietuvos Respublika ėmėsi senojo, Rusijos imperijos laikų, geležinkelių tinklo renovacijos ir naujo, jau Lietuvos Respublikos, geležinkelių tinklo sukūrimo. Po 1923 m. įvykusio Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos atsirado poreikis nauja, greitesne linija sujungti šalį su Klaipėdos uostu.
Taigi 1923 m. patvirtintos svarbiausios kryptys, tarp kurių – ir Amaliai–Telšiai–Kretinga. 1926 m. buvo nutiesta atkarpa Telšiai–Kužiai, o 1932 m. – atkarpa Kretinga–Telšiai, kuri sujungė Didžiąją Lietuvą nauja geležinkelio atkarpa su Klaipėda. Šioje trasoje iškilo ir penkios naujos geležinkelio stotys – Kartenos (Kūlupėnuose), Šateikių, Lieplaukės, Telšių bei Plungės. Pastaroji atidaryta 1932 m. spalio 29 d. ir naudojama iki šiol. Tai buvo didelis įvykis Plungei – mieste gyveno daug prekybininkų, kuriems geležinkelio linija reiškė spartesnį eksportą ir importą. Geležinkelio linija prisidėjo prie miestelio augimo ir plėtros. Įvykio svarbą iliustruoja ir faktas, kad linijos atidarymo dieną į Plungę traukiniu atvyko Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
Taupant finansus bei skubant kuo greičiau sujungti šalį geležinkeliais, Plungės stotis buvo pastatyta pagal tą patį projektą, kaip esanti Telšiuose – šios, didžiausios trasoje, stotys priskiriamos modernizuoto neoklasicizmo stiliui. Panaši ir Kartenos stotis, tik ši – nesimetriška. Centrinis mūrinės, tinkuotos Plungės stoties tūris su vestibiuliu – dviejų aukštų, šoniniai tūriai – vienaukščiai. Pastatas dengtas skardos stogu.
Atsiliepimai